Kas namelyje gyvena?
Senos sodybos paieškos
Kai buvome vaikai, seneliai pasakojo, kad šalimais buvo senas namas, kurį vėliau pamažu nugriovė ir statė naująjį. Kada tiksliai buvo pastatytas – tiksliai niekas negalėjo atsakyti, tačiau manyčiau apie XIX a. vidurį, gal kiek anksčiau.
Anksčiau (nežinau, kiek dabar paplitusi ši tradicija) žmonės statydami namus pamūrėje (kampe, ant kertinio akmens ir pan.) arba tarp pirmųjų rąstų padėdavo monetų ar/ir kryželį. Buvo tikima, kad statinys bus apsaugotas, ilgai stovės ir šeima bus laiminga… Pasakojimų yra tikrai įvairių, tačiau beveik visi senieji namai slepia tokią mažytę paslaptį. Todėl dažnas metalo detektoriaus valdytojas pasivaikšto aplink senas sodybas…
Dar pernai buvo kilusi mintis iškasti vieną didelį akmenį kiemo vidury (trukdė žoliapjovei), o čia dar detektoriaus signalas žavingai prakalba. Na, ką gi… Kasybos darbai į priekį…
Pora vinių, gabalas apdegusio metalo ir plytų likučiai… Tokie pirmi radiniai visai nekėlė ūpo, tačiau signalas vis stiprėjo ir rodė, kad giliau galimai yra brangusis metalas. Ėmėme svajoti apie monetas, bet kuo toliau rausėmės, tuo aiškiau darėsi, kad teks išimti visus gražiai sudėtus akmenis.
– Čia turėjo būti pečius, todėl ir apdegę.
– Matyt.
– Bet jei čia pečius, tai abejoju, kad čia namo kampas… Jei ne kampas, tai nebus monetų…
– Neiškasi, nežinosi, – pyko mūsų kasėjas.
Deja mus užklupo tamsa ir teko darbus perkelti į kitą dieną. Nors duobė vis gilėjo, signalas aiškėjo, tačiau akmuo nepasidavė ir buvo nuspręsta, kad reikia jį iškelti.
Darbams buvo pasitelkta sunkioji technika… Aplaužėm pora gėlynų ir išvažinėjom pievelę… Galiausiai akmuo pasidavė ir iššliaužė lauk. truputį liūdna, nes po tiek valandų darbo radinys buvo sunaikintas… Ne monetos… Bet kažkas kito. Šukės pasklido po visą duobę. Kas čia buvo, nebeįmanoma atkurti…
Kartais tyrimai atveda į niekur, kartais – džiaugiesi mažais laimėjimais, o kartais – tiesiog nepasiseka…
