Ženkliukas

Ši vasara mums be galo dėkinga. Kadangi daug lyja, žemę kasti pakankamai lengva. Tik bėda, kad sucypsėjus signalui šalia vandens telkinio, tenka gerokai pasimaudyti. O kur dar uodai.

Taip… Taip… Uodai. Anksčiau sakiau, kaip džiugu, jog jų šiemet mažai arba iš vis nėra, tačiau, liūčių sezonui prasidėjus, jie ėmė daugintis kaip pamišę. Laimei, yra išrasti purškalai nuo vabzdžių. Jie nėra stebuklas, tačiau bent dalis kraujasiurbių apskrenda aplink piktu žvilgsniu palydėdami arba, dar blogiau, kantriai laukia sutūpę ant šakų. O tu, toks skanutis, prakaituoji mojuodamas metalo detektoriumi.

Išartas laukas, kurį nusprendėme tyrinėti, anksčiau, kolūkių laikais, kaip sako dauguma, buvo naudojamas įvairiai: pievos, bulvės, javai ir kt. Daug radinių nesitikėjome, tačiau surasti išmėtytas žemės apdirbimo technikos dalis reikia. Tuo labiau, kad daug net metalo detektoriaus neprireikė. Kai kurie radiniai tiesiog šaipėsi iškišę galvas iš po suverstų vagų.

Staiga detektorius supypsėjo keistu garsu.

–        Kas čia buvo?

Pypt vėl.. įdomus garsas… pirmąkart toks.

Manau, visiems ieškotojams, ypač naujokams, ateina ta akimirka, kai galvoje sužmėžuoja žodis „lobis“ . Vėliau tas džiugesys mažėja, bet tie pirmi kartai…

–        Tai, kas čia?

–        Nežinau, bet rodo kažką įdomaus.

–        Pareguliuok detektorių… Gal auksas? (puikiai žinome, kad ne, bet vis tiek linksma 😊 )

Kur buvęs, kur nebuvęs, atbėga tėtis.

–        Girdėjau žodį „auksas“, – šūkteli jis. Jis entuzijastingas ieškotojas. Labai nekantrus, tačiau visada užkrečia gera nuotaika ir nuolat sužadina vaizduotę. Jis visada tikisi kažko gero 😊

Kasam. Kasam… Signalas išryškėja.

–        Kur mūsų prakeikti „pinpointeriai“, – piktinamės. – Kinai kažkaip lėtai siunčia.

Na, apsėjom ir be to. Radom ženkliuką. Spaliukų ar pionierių… Visai nesvarbu. Svarbu naujas radinys. Išsilaikęs prastai, tačiau labiau kyla klausimas, kaip jis čia atsirado.

–        Čia anksčiau vaikai eidavo į mokyklą. Buvo toks takas padarytas. Vyresni žiemą eidavo pirmi, kad praminti taką, o visai mažiukai – virtinės vidury, kad jei kuris įsminga ar pargriūva… Žinai tokie mazgiai ritasi su „šūbom“ aprengti… Anksčiau vieni kitus prižiūrėjom, saugojom. Matyt, vienos iš tokių kelionių metu, ženkliukas ir nukrito…